Ar kada nors pastebėjote, kad grįžusi į netvarkingą namų erdvę jaučiatės pavargusi dar prieš ką nors pradėdama daryti? Kartais atrodo, kad netvarka – tik estetinis dalykas. Tačiau mūsų nervų sistemai aplinka turi daug didesnę reikšmę, nei dažnai manome. Namų erdvė veikia ne tik nuotaiką, bet ir tai, kaip atsipalaiduoja kūnas, kaip dirba smegenys ir kiek energijos turime kasdien.
Nervų sistema nuolat skenuoja aplinką
Žmogaus nervų sistema nuolat vertina aplinką ir ieško signalų, ar viskas saugu. Tai vyksta automatiškai – mes to sąmoningai nekontroliuojame. Kai aplinkoje yra daug dirgiklių, smegenys turi apdoroti daugiau informacijos:
-
daug skirtingų objektų
-
ryškios spalvos
-
vizualinė netvarka
-
triukšmas ar per daug daiktų
Tokiu atveju nervų sistema gali likti lengvo budrumo būsenoje. Tarsi nuolat skenuotų ir mąstytų, ką reikia sutvarkyti, kokį daiktą padėti į vietą, kokį paviršių reikia nuvalyti. Tai tas pats mechanizmas, kuris dažnai sukelia nuolatinę įtampą kūne.
Vizualinis chaosas = daugiau darbo smegenims
Smegenys mėgsta struktūrą. Kai aplinkoje daug skirtingų objektų ir mažai tvarkos, smegenims reikia daugiau energijos tam, kad viską apdorotų. Tai gali pasireikšti:
-
greitesniu nuovargiu
-
sunkesniu susikaupimu
-
padidėjusiu dirglumu
-
sunkumu atsipalaiduoti
Kartais žmonės sako, kad net ilsėdamiesi namuose nejaučia tikro poilsio. Dažnai viena iš priežasčių gali būti būtent aplinka. Ir dėl šios priežasties geriau atsipalaiduojame ir pailsime, pavyzdžiui, viešbutyje. Kuriame mūsų smegenys nesistengia galvoti ką reikia sutvarkyti, nes tarsi žino, kad tai – ne mūsų pareiga. Tai susiję ir su tuo, apie ką kalbėjome straipsnyje „Kodėl net ilsintis nejaučiu poilsio?“
Kai kūnas negali „išsijungti“
Jei aplinkoje daug dirgiklių, nervų sistema gali nuolat likti aktyvi. Tuomet kūnas nesąmoningai įsitempia:
-
pakyla pečiai
-
įsitempia kaklas
-
spaudžiamas žandikaulis
Tokios reakcijos yra labai dažnos ir dažnai nepastebimos. Jeigu jau skaitėte apie žandikaulio spaudimą ir dantų griežimą, tai dar vienas pavyzdys, kaip kūnas reaguoja į nuolatinį budrumą. Vizualinis chaosas nebūtinai yra vienintelė priežastis, tačiau jis gali sustiprinti bendrą įtampos foną.
Tvarka nereiškia perfekcionizmo
Svarbu suprasti – tvarkingi namai nereiškia sterilaus ar minimalistinio interjero. Nervų sistemai svarbiau:
-
aiški struktūra
-
pakankamai tuščios erdvės
-
mažiau vizualinių dirgiklių
Kartais užtenka:
-
sutvarkyti paviršius
-
sumažinti daiktų kiekį matomoje vietoje
-
sukurti keletą ramesnių erdvės zonų
Tokie pokyčiai gali padėti kūnui greičiau pereiti į atsipalaidavimo būseną.
Aplinka gali padėti atsipalaiduoti
Namai gali būti vieta, kuri palaiko nervų sistemą. Dažnai padeda:
-
natūralesnės medžiagos
-
švelnesnės spalvos
-
daugiau šviesos
-
mažiau vizualinio triukšmo
Tokioje aplinkoje smegenims reikia mažiau energijos apdoroti informaciją. Kūnas greičiau pereina iš budrumo į ramybės būseną. Tokią informaciją svarbu turėti įsirengiant namus. Jei jūsų gyvenimo būdas ir taip įtemptas, patiriate daug streso darbe, geriau namuose susikurti „ramybės oazę”, kur vyrauja raminančios spalvos, natūralios medžiagos, kuo daugiau natūralios šviesos, mažiau ryškių spalvų ir dizaino elementų.
Maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį
Tačiau jeigu jūsų namai jau įrengti, nebūtina jųiš karto keisti ar atsikratyti pusės daiktų. Kartais pakanka pradėti nuo vienos vietos:
-
darbo stalo
-
virtuvės stalviršio
-
miegamojo
Kai aplinka tampa ramesnė, dažnai pasikeičia ir vidinė būsena. Kūnas gauna signalą, kad galima atsipalaiduoti.
Pabaigai
Vizualinis chaosas gali atrodyti tik smulkmena, tačiau mūsų nervų sistemai aplinka yra svarbus signalas. Namai gali arba palaikyti nuolatinį budrumą, arba padėti kūnui atsipalaiduoti. Kartais pirmas žingsnis į ramesnę savijautą prasideda ne nuo dar vienos užduoties ar produktyvumo technikos, o nuo paprasto dalyko – šiek tiek daugiau ramybės aplink save.